2013-04-05

Tikras internacionalas ir tikras humusas

Šiandienos įrašas šiek tiek kitokio stiliaus nei paprastai, bet tikiuosi, jog ne mažiau įdomesnis.

Vieną dieną Švedija pranešė Lietuvai, kad darbuodamasi užmezgė ryšius su Iranu ir pakvietė Iraną draugiškam vizitui į bendrą Švedijos ir Lietuvos enklavą Australijos teritorijoje.

Iranas išreiškė didelį susidomėjimą Švedijos ir Lietuvos kulinariniu paveldu. Taigi buvo pradėta atsakingai planuoti vizito detalės, meniu ir tinkamos datos.

Tuo pačiu metu, kiek netikėtai Izraelis pranešė, jog pagaliau atvyksta draugiškam vizitui, kuris iki šiolei buvo atidėliojamas dėl finansinių ir karinių priežasčių. Švedija jau seniai palaiko gerus ryšius su Izraeliu, tad labai apsidžiaugė. Buvo pradėta įnirtingai ruoštis ir šiam draugiškam vizitui.

Kai pagaliau buvo suderinta vizito diena su Iranu, Lietuva staiga sunerimo, ar prie vieno stalo galima sodinti Iraną ir Izraelį ir nesukelti tarptautinio konflikto. Švedijai teko pašnipinėti ir paaiškėjo, kad jokie kariniai, religiniai ar kitokie nesutarimai negresia.

Toliau buvo derinamos vizito detalės. Tarptautiniu susitarimu buvo nutarta, kad Iranas savo nuožiūra pasirūpina saldžiąja vakaro dalimi. Lietuva ir Švedija kelias dienas derėjosi, kas ir ką gamins užkandžiams ir pagrindiniam patiekalui. Lietuva turėjo gan didelę įtaką Švedijos pasirinkimams, nes ji buvo atsakinga už vykdymą, o Švedija tik pasirūpino finansiniais ištekliais. Izraeliui teko pagaminti antrą užkandį - tikrą humusą (avinžirnių ir sezamų sėklų tyrės užtepas), nes ankstesnių vizitų metu jis ne kartą kritikavo Švedijos valgomų pirktinių humusų  skonį.

Vizito dieną viskas susidėliojo taip, kad humusą pagal Izraelio nurodymus gamino Lietuva, o Izraelis tuo metu tvarkė Lietuvos ir Švedijos bendrą ūkį (grindys tiesiog blizgėjo!). Gaminimo eigos pabaigoje Lietuva bandė įtikinti Izraelį, kad humusą reiktų dar šiek tiek praskiesti avinžirnių nuoviru, bet Izraelis nesutiko. Lietuva per daug ir nesiginčijo, nes juk gaminamas TIKRAS humusas, apie kurį Lietuva nelabai ką išmanė.  

Internacionalinės vakarienės metu visos šalys liko patenkintos kitų šalių patiekalų pasirinkimais ir draugiškai apsikeitė receptais, gamybos paslaptimis bei ''slaptų'' vietelių adresais.

Vakaro meniu
Humusas su specialiais humuso traškučiais ir pitos duonelėmis (Izraelis)
Krevečių sumuštiniai (Švedija)


Sūriu apkepta kiauliena su virtomis bulvėmis ir žaliomis salotomis (Lietuva)


Tradiciniai persiški sausainiai (Iranas)


 
Švedijos pasirinkimą nulėmė IKEA parduotuvės švediško maisto asortimentas.

Lietuvos patiekalas buvo užtikrintas variantas, kuris nesukeltų per daug vargo ir galvos skausmo. Patiekalo nuotraukos yra iš knygos ''Gyventi skanu''. Prie progos pasidalinsiu ir receptu.

Iranas prispažino, jog domisi maistu, mėgsta ragauti ir valgyti, tačiau nelabai daug gamina pats, tad sausainiai buvo ne namų gamybos, o importas iš Irano į Australiją.

Izraelis mielai dalinasi humuso receptu, kurio pagaminome labai daug ir dabar per 2 dienas turėsim visą ir suvalgyti. Gresia apsivalgymas.




Humusas
3 lėkštės

450 g avinžirnių
2 valg. š. sodos
14 didelių česnako skiltelių
250 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus
250 ml sezamų sėklų tyrė (tahini)
1arb. š. maltų kuminų
120 ml citrinos sulčių
druskos pagal skonį
malta saldžioji paprika (nebūtina)


Avinžirnius supilkite į indą, gausiai užpilkite vandeniu, įberkite sodą, gerai išmaišykite ir palikite brinkti per naktį šaldytuve.

Kitą dieną praskalaukite išbrinkusius avinžirnius ir suberkite juos į puodą, užpilkite gausiai vandeniu, sudėkite nuluptas česnako skilteles ir užvirinkite. Sumažinkite ugnį iki mažos-vidutinės ir palikite virti apie 40 minučių, kol avinžirniai taps minkšti.

Atidėkite į šoną  125 ml avinžirnių nuoviro. Avinžirnius ir česnakus perskalaukite šaltu vandeniu ir suberkite į virtuvinį kombainą. Išmeskite pusę česnako skiltelių. Avinžirnius, likusius česnakus, pasiliktą nuovirą ir pusę aliejaus sutrinkite iki vientisos masės. Įdėkite tahini (atkreipkite dėmesį, kad tahini pastovėjęs išsisluoksniuoja, tad prieš naudodami jį, gerai išmaišykite, kad masė būtų vientisa), likusį aliejų, kuminą, citrinos sultis. Viską gerai išmaišykite. Pagardinkite druska. Patiekite iš karto su pitos duonelėmis arba humuso traškučiais (laivelio formos traškučiai, kuriais lengva pakabinti nedidelį kiekį humuso. Nežinau, ar jų yra pirkti kitose šalyse, nes pati tik neseniai Australijoje juos pamačiau).
Humusą laikykite šaldytuve ne ilgiau nei 2 dienas.

 

12 comments:

  1. o jes, kaip aš norėčiau tokiam internacionale sudalyvaut! ir humuso baisiai norėčiau - net apsivalgyt sutikčiau :)) išsisaugau tavo receptą - bent jau foto atrodo tobulas :)

    ReplyDelete
  2. cha cha, labai smagiai papasakotas reportažas. Humuso recepte nustebino, kad česnakas dedamas virtas. Aš kai darau humusą (Ponas Ekspertas kartais supainioja ir pavadina jį kompostu), šviežaus česnako aštrumėlis ir kvapas yra labai svarbus komponentas.

    ReplyDelete
  3. Dalia, nedrįsau veltis į tarptautinį konfliktą su Izraeliu, nes bijojau, kad vidaus ūkis liks blogai sutvarkytas :D Liepė virti, ir viriau. Nors reiktų atskleisti faktą, kad Izraelis, nors ir seniai jau gyvena Izraelyje, bet iš tikro yra žydiškos kilmės Baltarusija :) Sakė, kad čia šeimos receptas.
    Įtariu, česnakas verdamas, kad nereiktų kasdien į darbą keliauti su slibino dvokeliu :D

    ReplyDelete
  4. Koks idomus reportažas! Ir nuotraukos skanios :)

    ReplyDelete
  5. O man įdomu, soda padeda geriau išbrinkti? Ir keistai skamba avižirniai :) Aš visuomet maniau, kad avinžirniai, net terminų banke pasitikrinau: http://www.lrs.lt/pls/tb/tb.view_term?p_sid=0&p_term_id=366664 :)

    ReplyDelete
  6. Aušra, ačiū už pataisymą. Skubu taisyti visame įraše.
    O soda reikalinga tam, kad avižirniai išvirtų labai minkšti, bet nepakistų skonis.
    Va čia radau nemažai atsakymų apie humuso gamybą
    http://humus101.com/EN/2007/11/27/10-common-mistakes-in-hummus-recipes/

    ReplyDelete
  7. Superinis reportažas! Toks įkvepiantis ir gerai nuteikiantis, ačiū. 100 proc., kad gaminsim:)

    ReplyDelete
  8. Dėkui, Kristina! Ir skanaus humuso!

    ReplyDelete
  9. gal gali papasakoti daugiau apie tuos irano sausainius? is ko ten jie tokie grazus padaryti?

    ReplyDelete
  10. Iranas sakė, kad jie pagaminti iš avižirnių miltų, bet po to, paskaičiusi ant pakuotės anglišką sudėtinių dalių vertimą, radau tik kvietinius miltus.
    Internete randu daugiausia receptus su avižirnių miltais arba iš persiško ''marcipano''.
    http://www.cookingandcooking.com/Recipes/Toot.htm
    http://blog.pjvoice.com/diary/1891/authentic-persian-mishloach-manot-purim-basket

    Kuo sausainiai iš dėžutės dažyti irgi nepasakysiu. Kai kurie apvolioti cukruje, kai kurie cinamone ir papuošti pistacijų riešutais.

    ReplyDelete
  11. žinai, ką papasakosiu? dariau :) ir, žinok, pridariau :)) va, ką reiškia iki galo neįsiskaityt į receptą... žodžiu, sodos pridėjau į patį humusą, hahaha :)) jėz, galvoju, 2 šaukštai sodos reikalingi?? įbėriau vos 1/2 a.š. - ačiū, užteko :)) ragauju - nu kartoka... pas turką pirkdavau be tokio kartumo kažkaip... vyras ragauja - fee, sako, ko čia pridarei :) sakau, nu humusą, žydišką, tikrą. pasiraukė ir nevalgė :) padėjau į šaldytuvą, sakau, gal subręst reik.. :)) kitą dieną, žinok, buvo net labai valgomas :))

    bet o košmare, ateinu čia pareikšt pasipiktinimo, skaitau skaitau... vėpla, nu :))

    ReplyDelete
  12. O siaubeli! :) Labai man juokinga dabar skaityti tavo istoriją, bet gerai, kad kitą dieną pasidarė valgomas, nors gal ir nelabai tikras :)

    ReplyDelete