Languota prijuostė: Maistas ir šiukšlių dėžė

Perimu prijuostę iš Jolitos iš Surfing the world cuisine, tiesa, ne Švedijoje, o Australijoje, kur gyvenimas aukštyn kojomis apvirtęs. Velykos rudenį, Kalėdos vasarą, dabar kaip tik metas moliūgams ir kitų daržovių bei vaisių derliams.

Buvau sunerimusi, kaip čia bus su prijuostės perimimu, kai aš taip toli, laikini namai, įsikūrimo rūpesčiai, visas mūsų turtas jūromis vis dar beplaukiojantis, o dar ir interneto visą praėjusią savaitę neturėjom bei neaiškūs virusai mane užpuolė prieš kelias dienas. Na bet viskas lyg išsisprendė, kai vakar atgavau internetą ir sugalvojau temą.

Per tas kelias gyvenimo Sidnėjuje savaites šiek tiek susivokiau, kuo australai gyvena. Kaip ir visur kitur pasaulyje, taip ir Australijoje visokiais įmanomais būdais skatinamas ekonomiškas ir apgalvotas išteklių vartojimas. Kur lenkiu? Nelabai toli, nes maisto produktai irgi ištekliai. Tad skelbiu ateinančių dviejų savaičių temą - ''Maistas ir šiukšlių dėžė''. Labai lauksiu jūsų minčių apie maisto vartojimą po galiojimo datos pasibaigimo, apie maisto metimą į šiukšlių dėžę, kompostą ir apie tai kokius šedevrus pagaminate iš maisto likučių (nepamirškite pridėti receptų ir nuotraukų).  Kas iš namiškių dirba ''šiukšlių dėže'' ir suvalgo visus likučius? Ar gaminate daug vienu metu ir po to užšaldote? O gal visada valgote tik šviežiai pagamintą maistą? Ar užrašote datą ant į šaldymo kamerą dedamo produkto ar patiekalo? Kaip dažnai valote savo prieskonių spintelę? Rašykite viską apie savo maisto valgymo, saugojimo/laikymo ir metimo į šiukšlių dėžę įpročius.

Dėl ligos šiuo metu virtuvėje nesisukioju, bet dalinuosi senesniu įrašu apie populiarųjį švedišką likučių patiekalą Pyttipanna.