We are still in Southern Sweden at my parents-in-law. Calm lazy days go by. We walk around in snowy woods. Our oldest boy eats snow and got rid of snow fobia. Little boy discovered the joy of climbing up and down the stairs with the biggest smile ever. My husband goes cross-coutry skiing then and then. I riffle and read a huge collection of home styling and food magazines belonging to my mother-in-law. And I start missing my kitchen.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Mes vis dar pas vyro tėvus Pietų Švedijoje. Ramios tingios dienos slenka pro šoną. Vaikštinėjame sniegu užverstuose miškuose. Vyresnėlis valgo sniegą ir atsikratė sniego baimės. Mažasis atrado lipimo laiptais aukštyn žemyn džiaugsmą ir veido neapleidžia didžiausia pasaulyje šypsena. Vyras karts nuo karto išsitraukia slides ir eina slidinėti. Aš vartau ir skaitau anytos namų interjero ir maisto žurnalus, kurių ji turi be galo be krašto. Imu ilgėtis savo virtuvės.
However, for one more week I can be found here. / Tačiau dar savaitę
mane galima rasti čia.
After all holiday foods one starts longing for something light. As my parents-in-law never tried quinoa, so I took the initiative to make quinoa salad for lunch. I fall for this recipe, but the grocery store in a little town had no pomegranates (believe me, everybody doubted I can find quinoa here, but luck was on my side this time). So I borrowed just the idea to cook quinoa in coconut milk and made quinoa salad with fennel, apples and salmon once again. My parents-in-law liked it. Father-in-law had a suggestion to take double so much fennels and apples next time and add some onion wedges as well. Why not.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Po visų šventinių pietų ir vakarienių pradeda norėtis kažko lengvo. Vyro tėvai nebuvo ragavę kinvos, tad ėmiausi iniciatyvos pagaminti kinvos salotas pietums. Labai norėjosi išbandyti vieną naują receptą, bet mažo miestelio parduotuvėje nebuvo pirkti granatų (patikėkit, visi abejojo, kad aš rasiu kinvos, bet šįkart man šypsojosi sėkmė). Tad pasiskolinau tik idėją kinvą virti kokoso piene ir vėl pagaminau kinvos salotas su pankoliu, obuoliais ir lašiša. Vyro tėvams patiko. Uošvio nuomone, nebūtų griekas dvigubai daugiau pankolių ir obuolių dėti ir salotas dar papildyti apkeptomis svogūnų skiltelėmis. Kodėl gi ne.
Viską imu tik ne pankolius. Tik kartą gyvenime valgiau jų žalių, bet nelikau sužavėta. Va pankolių arbata visai kas kita :)
ReplyDeleteSuteik jiems dar vieną šansą ;) Apkepinti skanesni. Net mano mažyliai šias salotas mielai valgo. Jie pankolių arbatos daug geria, tai skonis pažįstamas salotose :)
ReplyDeleteGal kada negreit, bet tik todėl, kad patikinai, kad kepti kitaip ;)
ReplyDeleteOMG, Asta.. Man tokio stiliaus virtuvės, ko gero, labiausiai patinka... Jau kaip tokios didžiulės ir tobulai išplanuotos norėčiau.. Todėl užuojautos dėl savos virtuvės ilgesio nebus! :) Hm, griežtai aš čia :)
ReplyDeleteIr salotos super skamba, ypač neseniai pamilus pankolius...
:) Taip taip, uošvijoj virtuvė nebloga, tų 24 kv. m. pavydėti galima. Bet ir manoji neprasta, nors ir šiek tiek mažesnė, ir be salos. Užtat su didesniu langu su vaizdu į gamtą, kur kartais šmirinėja lapės, šokinėja kiškiai ir gracingai vaikštinėja stirnos :)
ReplyDeleteŽavu :) aš irgi kartą turėjau tokią virtuvę, pro kurios langus pamačiau stirną :) Sėdėjau savo virtuvės lodžijoj ir negalėjau patikėti - miškelis buvo netoliese, bet gatvė ir daugybė namų dar arčiau.. Drąsuolė kažkokia stirna buvo :)
ReplyDeleteohoho tiek daiktų daikčiukų... bet iškart ir matosi, kad ši virtuve ne dviem skirta, kad ji laukia visų šventėm atvykusių.... tokia ir tik tokia turi būti senelių virtuvė.
ReplyDeletePamačiau ir įsimylėjau virtuvę. Na, tikrai - meilė iš pirmo žvilgsnio! Labai bandžiau ir į salotas rimčiau pažiūrėt, bet negaliu - vis grįžtu prie virtuvės :) Jetau, koks idiliškas jaukumas...
ReplyDeleteEgidija, daiktų tikrai labai daug, bet kai namie sukiojasi aštuoni suaugę ir dar vaikai, tai labai sunku palaikyti idealią tvarką virtuvėje, kurioje verda gyvenimas :D
ReplyDeleteAsta, perduosiu uošviams, kokį gėrį turi :)
Simpatiška uošvių virtuvė..
ReplyDeleteAš išvis svajoju apie virtuvę kurią galėčiau sava pavadint :)
Šitaip visi uošvių virtuvę giria, kad dabar savosios nebesinori rodyti :)
ReplyDelete