2013-10-21

Good Food Month

Reklamą apie Sidnėjaus Good Food Month renginius pamačiau rugsėjo mėnesį, tačiau ne pačiu tinkamiausiu gyvenimo momentu, tad labai detaliai nesidomėjau gausybe renginių. Gimtadienio proga vyrui pakuždėjau nupirkti man bilietą į Omnivore masterclass, o draugėms pasiūliau užsukti į Night Noodle Markets bei vieną ūkininkų turgų, kuris švęs 15 metų sukaktį. Į turgų taip ir nenuėjau, Night Noodle Markets aplankysiu šią savaitę, o Omnivore masterclass nors ir buvo įdomus bei į mano Sidnėjaus lankytinų vietų sąrašą įtraukė 3-4 restoranus bei 1 į Prisimink, kai lankysies Paryžiuje sąrašą, tačiau neatitiko mano lūkesčių. Nenusivyliau, nes buvo keletas tikrai įdomių momentų visos dienos renginyje, tačiau galvoju, kad bilieto kaina buvo per didelė, o įgytų žinių nelabai daug. Renginį pavadinčiau Susipažink su charizmatiškais šefais iš arti, o ne masterclass, kur tikiesi įgyti praktinių žinių.


Dienos kulinarinis atradimas - ruginių miltų macarons su sviestiniu pertepimu.
You start your meal with bread and you finish with bread and butter.
Virtuvės šefas suomis Pasi Petanen

Dienos žmogus - superinis šoumenas virtuvės šefas airis Colin Fassnidge ir jo paršiukas.
Šio šefo restoranas Four in Hand garsus dėl patiekalų vien iš kiaulienos.
Restorane paršeliai sunaudojami nuo šnervių iki uodegos galiukų.
Įspūdingas nose-to-tail cookery.

Dienos planas ateičiai - apsilankyti restorane Mr. Wong.
Virtuvės šefą Dan Hong sutinku jau ne pirmame renginyje ir jo maistas ir asmenybė
kiekvieną sykį palieką didžiulį įspūdį. Tradiciniai australiški patiekalai
staiga ima ir virsta azijietiškais, nustebinančiais netikėtais skonio tvistais.


Keletą dienų po Omnivore masterclass gan spontaniškai su draugėmis susitikau restorane, kur karštą dieną prisipliumpinau daug vandens ir dvi taures vyno. Natūralu, kad prispaudė į tuoletą. Ir taip apsivertė mano spalio mėnesio planai. Na gal neapsivertė, bet užsipildė. Prie tuoletų gulėjo Good Food Month leidinys apie visus renginius. Pasigriebiau ir laikinai pamiršau, kol smagus susitikimas su draugėmis pasibaigė ir įsėdau į traukinį važiuoti namo. 40 min kelionė namo be kompanijos dažniausiai prailgsta, bet prisiminiau turinti laikraštį. Skaičiau ir norėjau sudalyvauti ten ir ten, ir dar ten. VISUR! Deja, buvo spalio vidurys ir kai kurie mane dominantys renginiai jau buvo įvykę. Kai kurie neįvykę renginiai buvo brangoki arba tolokai nuo miesto ir visuomeninio transporto, arba supuolė su kitais šeimos planais, tad gan greitai atsisijojo ir liko vienas dėl kurio kainos ir savo noro nė kiek neabejojau. The cook, the stylist, the photographers ... and the breakfast. Noras buvo toks didelis, kad negąsdino faktas, jog reikės šeštadienio rytą ansti keltis ir 2 valandas visuomeniniu transportu keliauti iki renginio vietos. Iš tikro tai ne taip ir toli viskas vyko, bet Sidnėjuje visuomeninis transportas yra didžiulė problema, tad užtrunki, kol kur nors nuvyksti.

Ir taip aš atsidūriau kompanijos Smeg, tikriausiai, Jums žinomos dėl retro stiliau spalvotų šaldytuvų, demonstracijų salėje industriniame kvartale mano dar neištirynėtoje Sidnėjaus dalyje. Patekau į lapkričio mėnesio laikraščio The Sydney Morning Herald maisto skyrelio ruošimo užkulisius su pačiais geriausiais, ką turi Australija.



 

The breakfast. Palepino mus neblogai. Praklausiau kokio Sidnėjaus restorano šefai ruošė mums pusryčius, bet vieną jų anskčiau tikrai esu mačiusi renginiuose. Gal prisiminsiu kada visai netikėtai. Maistas buvo fantastiškas! Visi valgė ir aikčiojo.






The cook. Taip taip, ne šefė, o būtent virėja Jill Duplex The Sydney Morning Herald laikraščiui rašo nuolatinį receptų skyrių, kuriam kas savaitę ruošia receptus.
Žinojau, kas tokia Jill Duplex, ir netgi esu jos vienu receptu anksčiau pasidalinusi. Neprenumeruoju
The Sydney Morning Heraldtačiau nuolatos jos receptus matau maisto žurnaluose.




The stylist. The photographers. Juk tiesa, kad dažniausiai žurnalų skaitytojai nepaskaito šalia seilėtekį sukeliančių maisto nuotraukų mažomis raidelėmis užrašyto teksto, kas stilizavo ir kas fotografavo. Prisipažinsiu, kad ir aš palyginus retokai tuos užrašus skaitau, tad maisto stilistės ir fotografų vardai, kurie buvo skelbiami renginio aprašyme, man nelabai ką sakė. Atsidūrusi renginyje supratau, jog pusryčiauju su geriausia Australijos maisto stiliste Berni Smithies, kurią samdo bene visi didžiausi Australijos maisto žurnalai ir maisto reklamą kuriančios agentūros, o trys fotografai Edwina Pickles, Steven Siewert ir Marco Del Grande taip pat yra geriausia, ką gali pasiūlyti žiniasklaidos gigantė Fairfax Media. Berni Smithies rodė įspūdingas patiekalų nuotraukas, kurias ji stilizavo, pasakojo apie stilisto darbo specifiką, fotografijos elementų (props) ir pagrindų (backgrounds) pasirinkimą, jų nuomą, pirkimą ar gamybą, fotosesijų biudžetus ir visokius kitokius savo darbo kiuriozus. Marco Del Grande pasakojo linksmas istorijas apie savo fotosesijas su garsiais virtuvės šefais Heston Bluementhal, Adriano Zumbo ir mažiau pasauliui žinomais garsiais vietiniais šefais. Edwina Pickles ir Steven Siewert rodė savo darytas maisto fotografijas, aiškino apie apšvietimą, darbo pasiskirstymą tarp fotografo ir virtuvės šefo bei kitas specifines darbo detales.



 

 



O tada kalbos virta praktiniu užsiėmimu. Juk visi reikalingi asmenys susirinkę vietoje, tai kodėl gi nepasinaudojus proga ir neatlikus darbo laikraščio lapkričio numeriui? Juk vis tiek reiktų tai padaryti. Jill Duplex ištraukė savo recepto ruošinius ir prasidėjo geros valandos darbas, kurio tikslas buvo 1 vertikali ir 1 horizontali nuotrauka, kurių stilistikos vos vos skyrėsi. Ta valanda prabėgo nepastebėtai.


 
 
Vertikali laikraščiui.

Vertikali mano. Labai teko grūstis, kad šią foto padaryti, tad ji tikrai ne ideali.
Ypač apačia, kur išlenda kopėčios.

Iš viršaus

Iš viršaus
Iš viršaus


Horizontali laikraščiui

Horizontali mano, kai jau kažkas prieš mane iš fotografuojančių  foodie pakeitė stilistiką

2 comments:

  1. Eina sau kaip smagu. Kada gi Lietuvėlė sulauks tokių renginių - vis pasvajoju.... Na bet ką - per maži mes kiek :)

    ReplyDelete
  2. Kaip faina...gal kada nors ir pas mus vyks kažkas panašaus :)

    ReplyDelete