Trumpos atostogos Vienoje

Viena - mylimiausias mano miestas. Kiekvieną sykį ten atsidūrusi įsimyliu šį miestą vis iš naujo. Šįkart palikau Vienos centrą ramybėje ir nušiaušiau tiesiai į Naschmarkt. Akys raibo nuo visų skanėstų ir gėrybių. Teko paragauti visko nemažai, bet ne visi pardavėjai leido fotografuoti, tad fotoreportažas gan trumpas.  

Degustacijas pradėjau nuo vengriško kepinio kürtőskalács, lietuviškojo šakočio giminaičio. Jis dar kitaip vadinamas kamino pyragu. Jauna vengrė vaikščiojo su pintine mažų gabaliukų ir vis šaukė Baumkuchen, baumkuchen, tad kodėl neparagavus šakočio. Ir neatsidžiaugiu, kad ta smulki mergina šitaip garsiai rėkė, nes tikrai būčiau praėjusi kioskelį, kuriame kepami kürtőskalács, ne nepastebėjusi. Susigundžiau ir nusipirkau vieną su cinamonu. Rinktis buvo galima iš pacukruotų, su vanile, su cinamonu, su šokoladu arba su kokosais.

Einant toliau viliojo visokie antipasti ir tapas stiliaus užkandėlės. Visų neišragavau, tiek į mane ir tilpę nebūtų koks pasirinkimas. Pavadinimų neįsidėmėjau, bet beveik viskas buvo nepakartojamai skanu.

Džiovintus vaisius ir uogas pardavinėjęs rusas nepanoro būti fotografuojamas ir neleido fotografuoti jo prekių, bet galiu rekomenduoti džiovintus pomelus. Džiovintos mėlynės buvo kur kas skanesnės nei mano perkamos Švedijoje. Kadangi mėgstu džiovintus mangus, tai nesusilaikiau ir jų nenusipirkusi. Niam niam niam.

Prie vaisių ir daržovių prekystalių miriau iš pavydo vieniečiams matydama geltonas morkas, geltonus burokėlius ir kitas retesnes daržoves, kurių negaunu pirkti Stokholmo parduotuvėse ar mažuose aikščių turgeliuose. 

Dar susipažinau su nauju vaisiumi, kurį prieš tai esu mačiusi Filipinuose, bet vietiniai nelabai angliškai gerai kalbantys žmogeliai negalėjo man tada paaiškinti kas tai ir kam naudojama. Stambusis duonmedis arba jackfruit angliškai. Nepirkau jo šviežio, o džiovinto neradau pas nė vieną džiovintų vaisių pardavėją.

Sūriais ir žuvimi gerėjaus tik iš tolo. Mėsos skyriaus turguje iš viso nemačiau. Ir kažkaip nepastebėtai baigėsi pusantro kilometro ilgio turgus.

Nuo turgaus neatsiejami ir gausybė mažų restoranėlių (didelių restoranų mieste padaliniai) su įvairių šalių virtuvėmis. Tikrai rasite, ko širdis geidžia. Aš dar nebuvau išalkusi, tad patraukiau link ilgiausios apsipirkimo gatvės Vienoje, Mariahilfer Strasse.

Ten įsigyjau gražių virtuvinių rankšluostukų ir patraukiau atsipūsti labai jaukioje retro stiliaus kavinėje-knygų parduotuvėje Phil. Karštas šokoladas su šokoladiniu tortu gražino jėgas, kurių užteko iki vakaro. O vakarienei guliašas restorane Gulaschmuseum (Guliašo muziejus). Unikali vietelė. Meniu rasite didžiulį guliašų pasirinkimą. Manasis su vištienos kepenėlėmis buvo labai skanus.