Bloger'is irgi žmogus

Aš vis nepataikau gaminti pagal 52 skanių savaičių temas, jau praleidau ir kelias Languotos prijuostės temas. Laikas pasitempti ir pataikyti į temą.

Man trisdešimt. Jokia gyvenimo krizė, peržengus šią, daugumai moterų baisią ribą, neištiko. Aš kaip tik tik dabar sustojau lėkti ir ėmiau mėgautis gyvenimu. Lėkiau visur ir visada. Na neveltui, matyt, buvau ne tokia jau ir prasta sportininkė miškais belakstanti. Bet lėkiau per gyvenimą ne tik sportuose. Visur buvau maksimalistė, kuri jei kažką darė, tai turėjo būti tobula. Tobulai, aišku, nesigaudavo ir dėl to labai skaudėdavo širdį. Kas mane sustabdė? Vaikai ir išvykimas gyventi Švedijon. Nesu ekonominė ar aklos meilės emigrantė. Vyrą buvau importavusi Lietuvon net keliems metams. Tačiau galutinis sprendimas buvo kurti šeimą Švedijoje, kuri jau planuoja kelti sparnus keliems metams į Australiją.

Švedijoje man trūko artimųjų ir draugų. Su mažyliu ant rankų nebuvo laiko kiekvienam asmeniškai pasakoti gyvenimo smulkmenas, dalintis svajonėmis ir planais. Taip gimė šitas blogas. Kadangi turiu daugybę draugų užsieniečių, išsimėčiusių po pusę svieto, tai pradėjau rašyti angliškai. Tai buvo ir proga neprimiršti šios kalbos, kai kasdienybėje plepėjau ir tebeplepu švediškai.

Gaminti mėgau visada. Tik tas lėkimas be galvos ir nesibaigiantys gyvenimo projektai projektėliai buvo kažkur tą aistrą nustūmę į kamputį. Sulėtėjus gyvenimo tempui ši aistra iš karto atgimė su pagreičiu ir bando atsigriebti už prarastas akimirkas. Taip pamažu ir blogas apie gyvenimo smulkmenas tapo blogu apie maisto gamybą, o pagalbon suvalgyti viską, kas pagaminta, tenka kviestis net kaimynus.

Artėja antrasis blogo gimtadienis. Aš turiu du mažylius ir galvoje kaupiasi vėl visokie gyvenimo projektai projektėliai, bet labai tikiuosi, kad laiko užteks viskam.

Mano profesija siaubingai nemobili, tad išsikraustymas iš Lietuvos buvo dabartinės karjeros pabaiga. Esu ieškojimuose ir giliuose apmąstymuose į kokius vandenis nerti. Mielai tapčiau maisto žurnaliste arba fotografe. Bet nesutinku reikiamų žmonių, suteikiančių man šansą. Mielai atidaryčiau mažą jaukią kavinukę, tačiau nenoriu vakarų ir savaitgalių praleisti ne namuose. Mielai užsiimčiau rankdarbiais ir pardavinėčiau juos internetu. Bet kol kas mano aktyvieji berniukai nesuteikia man progos ramiai prisėsti prie rankdarbių taip dažnai, kaip norisi. O idėjų pilna galva. Vos spėju užsirašinėti.

Bet aš ne vien svajoju. Ėmiau ir parašiau receptų knygą. Rašiau, fotografavau, maketavau ir iš savo finansų išleidau. Knyga neturi numerio, niekas jos neras knygynuose, bet man dėl to galvos neskauda. Šitą projektą aš įvykdžiau ir, užmerkusi akis dėl keletos gramatinių klaidų tekste, esu labai išdidi receptų knygos autorė savo artimųjų ir draugų rate :) ir jau turiu pavadinimą antrai knygai :) Ech, išjunkit bent trumpam idėjų generatorių mano galvoje!