2010-09-20

Black forest gold / Juodasis miško auksas

This summer my husband and I were in a party in an old Swedish summerhouse on the lake shore. The summerhouse was surrounded by forests. Some of the party guests went for a walk and came back with strange black mushrooms I never saw before. I got curious and asked what is it. Black trumpets was the answer. It looks rather unattractive, but has a very good flavor. The same evening I had an opportunity to taste a pie with these mushrooms. It was very delicious. 
Today I was picking mushrooms in Lithuanian woods and found many nice boletus, chanterelles and when I was heading back to the car I saw many black mushrooms. Black trumpets. Couldn't believe my eyes. Never saw them in Lithuania during all my years. And I was picking mushrooms since I was very little.
Part of the trumpets shall be dried, the others shall be part of a classical Swedish mushroom pie next week.


-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Šią vasarą mano vyras ir aš dalyvavome vakarėlyje sename švediškame vasarnamyje ant ežero kranto. Namelis buvo apsuptas miškų. Keletas svečių išėjo pasivaikščioti ir grįžo nešini keistais juodais niekada man nematytais grybais. Pasidarė smalsu ir aš paklausiau, kas tai per grybai. Atsakymas buvo juodieji trimitėliai. Atrodo šiek tiek atgrasančiai, bet skonis nuostabus. Tą patį vakarą turėjau galimybę paragauti pietų pyrago su šiais grybais. Buvo labai gardu.
Šiandien grybavau Lietuvos miškuose (labai plačiai aš čia, bet juk gerų vietų niekas neišduoda), radau daug gražių baravykų, šilbaravykių, voveraičių ir, kai jau ėjau mašinos link, pamačiau daug juodų grybų. Juodieji trimitėliai. Negalėjau patikėti. Niekada nesu jų mačiusi Lietuvoje per visus savo metus. O grybauju nuo mažumės.
Dalį trimitėlių susidžiovinsiu, kiti ateinančią savaitę keliaus į klasikinį švedišką grybų pyragą.


2 comments:

  1. kaip tik neseniai naršant internetą užkliuvo akis už tokių grybų kažkur angliškuose tinklalapiuose, pavadinimas labai fainas, kažkas apie paskutinio teismo trimitus
    miškuose aš jų irgi nepastebiu, bet gali būti taip, kad nusireguliuojam akis į renkamus grybus, o kiti paprasčiaus be dėmesio lieka. Kai jau buvai tuos trimitėlius pyrage mačiusi, jie tau pakliuvo į valgomų kategoriją, o paskui ir į regėjimo lauką

    ReplyDelete
  2. taip taip, jei nebūčiau mačiusi jų iš taip arti ir dar ragavusi, tai būčiau kaip pro šungrybius praėjusi nė nesusimastydama.

    ReplyDelete