Šakotinė avantiūra

Dar ir šiandien man maudžia pečius, bet skausmas tik primena apie smagų laiką, kai prieš dvi dienas draugės ūkyje maišėm tešlą iš trijų tuzinų kiaušinių, galybės sviesto, grietinės ir miltų, o po to kepėm lietuvišką kulinarijos pasididžiavimą - poną šakotį. Kepėm jį ant ugnies, savadarbėje kepykloje. Volo nesuka jokie įrengimai, tai virš 3 valandų inirtingai dirbo rankos. Tai kairė, tai dešinė. Suko ir suko, o dūmai akis graužė. Po visko kvepėjau kaip gerai išrūkytas skilandis, bet buvo be galo skanu ir įdomu.

Pabandysiu procesą perteikti nuotraukomis, o tada pasidalinsiu savo sugalvotu receptu su šakočiu sudėtyje.

Desertą su šakočiu sugalvojau viens du ir baigta. Tuo metu net nesisukiojau virtuvėje. Paprasčiausiai reikėjo pateikti savo pasiūlymus maisto tinklaraštininkų renginiui, kurio tema buvo Moderni lietuviška virtuvė. Atsidėdau priešais kompiuterį, pamąsčiau kad kaip tik bus sezonas braškėms, šeivamedžiai žydės bei melisos jau bus sužaliavę, pridėjau dar šakočio, kad jau tikrai neabejotinai lietuviška būtų ir išsiunčiau organizatoriams. O va ėmė ir atrinko. Teko susipirkti produktus ir gaminti, kad galėčiau pranešti kiek produktų prireiks keturioms porcijoms. Tiesa, iškilo problema - šeivamedis tėvų sode ėmė ir labai anksti nužydėjo, tad šeivamedžius teko pakeisti kitomis valgomomis gėlėmis. Į renginį iš sodo atsivežiau našlaičių ir dobilų. Tik pastarieji nelabai gražiai atrodė šalia braškių, tai liko nepanaudoti.

Tad jau tikriausiai dabar supratot, kad renginyje šį desertą gaminau antrą kartą gyvenime. Namiškiams patiko, kolegos tinklaraštininkai irgi suvalgė ir nė vienos porcijos ant stalo nepaliko, tad dabar ir jums, skaitytojai, drįstu pasiūlyti. Juk braškės soduose nuo krūmų svyra ir visu savo raudonu grožiu kviečia jas nusiskinti. Nepraleiskite progos!

Jei žinote, kur auga šeivamedžių krūmai, tai jie vis dar žydi. Mūsiškis dar tik antri metai auga, tad jaunas ir mažai žiedų dar mezga. Be to auga tiesioginėje saulėje ir neturi jokio pavėsio. Septyni virtieniai rašė vakar ar užvakar, kad rinko šeivamedžių žiedynus. Taigi jų tikrai dar yra. Ir jie labai tinka prie braškių!

 

Šakočio, varškės ir melisų kremo bei šeivamedžių
sirupe marinuotų braškių desertas stiklinėje

4 porcijos

180 g varškės (9 proc. riebumo)

100 ml riebios grietinėlės

1 šaukštas medaus

5-6 stiebelių ryšelis citrininių melisų

400-500 g braškių

150 ml šeivamedžių sirupo

200-300 g šakočio 

Braškes smulkiai supjaustykite ir užpilkite šeivamedžių sirupu. Palikite marinuotis 1-2 valandas.

Šakotį sutrupinkite nedideliais gabalėliais. Varškę ištrinkite, sumaišykite su grietinėle ir išplakite blenderiu. Pasaldinkite medumi. Melisas susmulkinkite ir įmaišykite į varškės kremą, trumpai dar pasukite blenderiu. Kelis melisų lapelius pasilikite dekoravimui.
Jei norite, melisas galite pakeisti mėtomis. Skonis bus žymiai intensyvesnis, tačiau dėl mėtų kremas su laiku ims lengvai rusti. Skoniui netrukdo, bet pažiūrėti - jau nebe taip gražu.

Stiklinėje sluoksniuokite šakotį, kremą ir braškes. Priklausomai nuo stiklinių dydžio deserte gali būti po vieną ar po kelis kiekvieno iš sluoksnių. Desertus apibarstykite šeivamedžių žiedais (ar kitokiais valgomais žiedlapiais) ir papuoškite melisos lapeliais. Įdėkite į šadytuvą bent 20 minučių.

 
Abi deserto nuotraukos: Jurga, Savaitgalio randez-vous