2014-11-02

Nežinomi gyvenimo keliai ir japoniška magija

Prieš keletą savaičių grįžau iš kelionės, į kurią iš pradžių nė neplanavau važiuoti. Kelionę nuo A iki Z sudėliojo mano vyras. Ji, kaip ir visos jo kelionės, buvo susijusi su orientavimosi sportu. Per 10 metų mes tik vieną vienintelį kartą keliavom savaitgaliui į Amsterdamą ir nebėgome jokiose varžybose ar vietinio orientavimosi klubo treniruotėj. Viskas būtų puiku, bet dėl traumų, gimdymų, vaikų, motyvacijos nebuvimo ir paprasčiausios tinginystės pastaraisiais metais aš beveik nebesportuoju, tik su vaikais orientavimosi trasas karts nuo karto pratipenam. Taigi man vis labiau ir labiau norisi „normalių atostogų“, kai į lagaminą ar kuprinę nereikėtų susikrauti specialios aprangos, batų, kompaso ir kitų specifinių orientavimosi atributų. Ir vietoj bėgiojimo po miškus, pelkes ir kalnus, norėtųsi neskubant apžiūrėti, kokias nors vietines grožybes, išragauti vietines gėrybes, pasisukioti turguose. Skirti tam žymiai daugiau laiko, nei kad skiri, kai nemažai laiko keliauji į atokias varžybų vietas, ten praleidi gerą pusdienį ir po prasibėgtos trasos nebelabai turi jėgų, laiko ir dienos šviesos apžiūrinėti vietovių.

Išgirdus šalis, į kurias susiruošė vyras, pati pirmoji reakcija buvo atmetimo reakcija. Na jau ne, bet į Šiaurės Korėją tai aš jau tikrai nevažiuosiu! O dar po to į Rusiją, kurioje pamišęs tironas siautėja, visa žiniasklaida mirgėte mirga marga apie Krymo okupaciją, Lietuvai kylančią grėsmę ir panašius dalykus (Malaizijos avialinijų lėktuvas tada dar nebuvo numuštas ir raketų laidymas šen bei ten baimės nekėlė). Vyras jau ne kartą be manęs važiavo į tokias keistas keliones su pasibėgiojimais pakeliui, tad šįkart irgi nenustebo mano pirminiu pasirinkimu. Tačiau pamažu prie minties ir maršruto Kinija - Šiaurės Korėja - Rusija - Japonija pripratau, o gal ir aplinkybės privertė. Kelionė visgi buvo reta galimybė susitikti vyrą, kad jau gyvenimas taip susiklostė, kad didžiąją 2014 metų dalį ir dar pusę 2015 m. tenka/teks gyventi skirtinguose žemės pusrutuliuose.

Dabar jau grįžusi iš kelionės galiu pasakyti JI BUVO ŠAUNI, o aš labai noriu sugrįžti į Japoniją ir tikrai kada nors tai padarysiu. Ši šalis mane tiesiog užbūrė, nors ir sunku paaiškinti, kuo konkrečiai, bet maistas, tadicijos, gamta ten tikrai turi savyje magijos.

Dabar prisimindama, ką valgiau Japonijoje ir kokie buvo skoniai, supratau, kad mes visą savaitę matėme be galo daug saldumynų, tačiau beveik jų nevalgėme. Konditerijos parduotuvėlės ir kepyklėlės kiekvienoje gatvėje, tad jų nepastebėti tikrai neįmanoma. Viskas kvepia ir atrodo viliojančiai, tačiau susigundžiau paragauti tik visiškai ne japoniško reikalo - kruasano, spurgos ir eklero hibrido - dėl įdomumo bei bandelės-pandos dėl mielumo. Visu kitu metu labiausiai norėjosi mėgautis nesaldžiu maistu.

Prisižadėjusi savo skaitytojams Facebooke pagaminti kažką japoniško, pagalvojau, kad reiktų išbandyti japoniškus saldumynus. Dauguma jų yra gaminami su saldžia pupelių tyre anko iš japoninių pupuolių.

Lyrinis nukrypimas. Nors visame pasaulyje adzuki yra vadinamos pupelėmis (adzuki beans, aduki beans, azuki beans), o iš jų ruošiama pupelių tyrė (red bean paste), bet Lietuvos valstybinė kalbos komisija draudžia vadinti šias pupeles pupelėmis ir liepia vartoti terminą japoninės pupuolės.

Japoninių pupuolių radau pirkti ne pačiame didžiausiame prekybos centre Vilniuje, tad tikriausiai, kad jų lengvai galėsite rasti ir Jūs.

Taigi verdame anko, kad vėliau būtų galima gaminti saldumynus. Nors tą tyrę skanu valgyti ir šaukštais ar tepti kaip kokį šokoladinį kremą ant duonos.

Anko - saldi japoninių pupuolių tyrė

180 ml japoninių pupuolių

120 ml cukraus

2 valg. š. rudojo cukraus

1/2 arb. š. druskos

1 valg. š. sojų padažo

Pupuoles nuplaukite, suberkite į puodą ir užpilkite 600 ml vandens. Užvirkite ir virkite 10 minučių. Pupuoles nukoškite ir praskalaukite. puodą taip pat praskalaukite. Taip panaikinsite visą kartumą. Pupuoles užilkite 750 ml šalto vandens ir virkite neuždengtas apie 30 minučių, kol vanduo vos dengs pupuoles. Tada įpilkite dar 120 ml vandens ir virkite pusiau uždengtame puode, kol vanduo vėl vos dengs pupeles. Taip virkite, kol pupelės taps minkštos. Suberkite abi cukraus rūšis, išmaišykite ir virkite dar apie 20 minučių. Pupuoles sutraiškykite. Pagardinkite druska ir sojų padažu, išmaišykite ir pavirkite dar keletą minučių.

Palikite atvėsti.

P.S. 1 Jei norisi vientisesnės tyrės, tai pupuoles sutrinkite elektrine rankine trintuve. Aš darbavausi šakute, nes Vilniuje neturiu bulvių košės trintuvės.

P.S. 2 Dubenėlį nuotraukoje parsivežiau iš Tokijo. Užklydom netyčia į specializuotą gatvę, kur visos parduotuvės tik virėjams ir namų šeimininkėms. ROJUS! Nors taip nemanė mano vyras mindžikuodamas prie kiekvienos parduotuvės :) O aš kokius 6 kilogramus japoniškos keramikos parsivežiau :)

2014-10-27

Aukštyn kojom

Kai atšala, visiems natūraliai norisi sriubų, troškinių ir ilgai orkaitėje kepančių patiekalų. Viskas suprantama. Po karšto australiško gyvenimo ir dejonių Varge, varge, kaip čia karšta! buvo šiokios tokios baimės, kad prie šalčio priprasti bus sunkoka, puls bjaurios slogos, kosuliai ir kitokie peršalimai. Ir kad norėsis sriubų, troškinių ir ilgai orkaitėje kepančių patiekalų.

Tfu tfu tfu ir tuk tuk tuk į medį, bet kol kas su tom peršalimo bjaurybėm nei vaikų, nei mano keliai nepersipynė. Ir šiaip visai dar nešalta. Tik kartais, tik truputį. Kai vieną rytą buvo -8C, mano vyresnėlis paprašė kepurės, kuri uždengtų nosį, nes nosies galiukui šalta. Daugiau nusiskundimų negirdėjau. Užtat beveik kasdien girdžiu klausimus Kada snigs? Kur ledas?

Sriubų, troškinių ir ilgai orkaitėje kepančių patiekalų irgi dar nesinori. Ir kam jie, kai parduotuvėse gausu persimonų ir granatų. Juos į salotas skaniausia dėti! Tad nors ir sugrįžome į šiaurės pusrutulį, nors 9 valandų laiko skirtumo nebeliko, Velykos pasavasarį, o Kalėdos žiemą, bet vis tiek jaučiuosi gyvenanti ne vietiniu ritmu. Kažkaip viskas aukštyn kojom.

Šiandien salotos su persimonais. Granatą dar šiek tiek pasirpinsiu.

Salotos su avokadais, persimonais ir šonine

4 porcijos

šoninė (kiek širdis geidžia ir cholesterolis leidžia)

2 prinokę, bet nepernokę avokadai

2 prinokę persimonai

gražgarstės

moliūgų sėklos

Užpilui:

10 ml Dižono garstyčių

5 ml skysto medaus

žiupsnis druskos

juodieji pipirai

1 arb. š. balto vyno acto

80 ml ypač tyro alyvuogių aliejaus (geriausia vaisiško ir jokiu būdu neapkartusio!)

Šoninę supjaustykite plonomis juostelėmis ir kepkite vartydami sausoje keptuvėje ant vidutinės ugnies, kol riebalai ištirps, o šoninės gabaliukai taps traškūs. Gabalėlius perkelkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų riebalų perteklius.

Avokadus ir persimonus nulupkite ir supjaustykite kubeliais ar trikampėliais. Sausoje keptuvėje pakepinkite moliūgų sėklas.

Dubenėlyje sumaišykite garstyčias, medų, druską, pipirus ir actą. Nuolatos maišykite ir po truputį pilkite aliejų.

Dubenyje paskleiskite gražgarstes, apibarstykie jas avokadais, persimonais, moliūgų sėklomis ir smulkinta šonine. Patiekite su užpilu.

2014-04-11

Nulėpausiai atlėpausiai

Savaitgalis jau lipa ant kulnų, Verbų sekmadienis, o tada jau ir Velykos. Laikas tiesiog šuoliuoja ir nespėju jo vytis. Pasipūstė padus kaip koks kiškis.

O kokios Velykos be kiškelių nulėpusiom ausim?

Tešlą užminkė mama pagal mano cinamominių bandelių receptą. Nieko mandro ir nieko naujo, tik be cinamono ir kitaip susuktos. O kad kiškiai be uodegų neliktų, tai dar ir su marcipaninėmis uodegėlėmis. Tešlos uodegėlėms užteko tik dviem kiškeliams.

Prieš šaunant į orkaitę kiškius aptepiau paplaktu kiaušiniu. Kepiau 10 minučių, bet manau, kad ir 8-9 būtų užtekę, nes kai kurie nabagėliai uodegėles ar auseles beveik nusvilo.

Iš viso 14 nulėpausių. Daugiau kaip ir nėra, ką pasakoti. Žiūrėkite :)

2014-04-09

Delikatesas

Jaučio liežuvio man galima pasiūlyti vi-sa-da. Skanumėlis!

Lietuvoje, kur jis laikomas delikatesu, kaina gan didelė. Švedijoje jo rasdavau tik viename prekybos centrų tinkle. Šunų maisto skyriuje. Perpus pigiau nei Lietuvoje, o Švedijos kainomis - pigu. Australijoje jaučio liežuvių nepamatysite parduotuvėse, bet jų visada galima užsisakyti mažose mėsininkų parduotuvėse. Ir nė vienas mėsininkas kreivai nepažiūrės, nes esant dideliam imigrantų ir kultūrų skaičiui, manau, būna ir keistesnių užsakymų. Tik liežuvio iš karto negausite ir turėsite sugrįžti po keletos dienų. Spontaniškai liežuvio nenusipirksite.

Vyro giminės iš pagarbos yra suvalgę po gabalėlį liežuvio per lietuviškas Velykas, bet antro gabaliuko jau ne vieni metai nebeįsiūlau. Nieko blogo, galiu juo mėgautis viena pati keletą dienų.

Ir kiti sutikti skandinavai nėra pratę valgyti jaučio liežuvio, žiūri įtartinai ir rauko nosis, tad labai nustebau viename norvegiškame kulinarijos žurnale aptikusi receptą su jaučio liežuviu. Žinoma, kad parūpo paragauti jaučio liežuvio kitaip. Ir kaipgi anksčiau nebuvau pagalvojusi, jog jaučio liežuvį galima valgyti ne tik šaltą, ir ne tik su majoneze paskendusiais konservuotais žineliais!?? Ech, per skanus man tas derinys. Tikriausiai dėl to ir tokių minčių nekildavo. Tiesa, norvegai irgi neišsivertė be žirnelių recepte. Liežuvį žurnale siūloma patiekti su šviežiomis trumpai apvirtomis ir svieste pakepintomis morkytėmis, smidrais bei žirneliais.

Tik ką pakeitusi devynias laiko juostas tikrai nepuoliau pirmu numeriu kelias valandas virti jaučio liežuvį ir lėkti į parduotuves ieškoti šviežių jaunų daržovių. Jaučio liežuvį radau mamos šaldytuve. Tada ir prisiminiau matytą norvegišką receptą. Panaudojau mamos turimus produktus ir mėgavausi šiltu jaučio liežuvio ir daržovių patiekalu.

O kaip Jūs esate įpratę valgyti liežuvį?

Jaučio liežuvis su daržovėmis

1 virtas ir nuluptas jaučio liežuvis

druska

sauja šaldytų morkyčių

sauja šaldytų brokolių

sauja šaldytų šparaginių pupelių

2 saujos šaldytų žirnelių

sviestas

1 citrinos žievelė

šviežių petražolių lapeliai

šviežiai grūsti juodieji pipirai

virtos jaunos bulvytės (nebūtina)

Šaldytas daržoves trumpai apvirkite sūdytame vandenyje. Nupilkite vandenį ir leiskite daržovėms nugaruoti. Keptuvėje išlydykite sviestą ir trumpai pakepinkite daržoves ant aukštos ugnies. Suberkite tarkuotą citrinos žievelę ir išmaišykite. Kitoje keptuvėje svieste lengvai apkepkite supjaustytą jaučio liežuvį.
Susmulkinkite petražolių lapelius ir apibarstykite jais daržoves bei liežuvį.
Norintiems pavalgyti sočiau, galite pasiūlyti virtų karštų bulvių.

2014-03-07

Pusryčiai

Ar aš kada nors rašiau apie pusryčius? Nerašiau. Per visus tinklaraščio rašymo metus gal vos kelis sykius paminėjau juos šen bei ten, bet niekada nerašiau būtent apie pusryčius ar pusryčių maistą.

Pastaruoju metu, kai rytinę dienotvarkę aukštyn kojom apvertė faktas, jog vyresnėlis nuo vasario mėnesio pradėjo lankyti mokyklą, dienos pradžioje virtuvėje karaliauja avižų ir manų košės, jogurtas su dribsniais arba sumuštiniai.

Mano berniukai - tikri nenuoramos, tad juos pastoviai reikia gaudyti ir vėl grąžinti prie stalo, jog valgytų. Tarp gaudymų multitaskinu pildydama pietų dėžutę, kraudama knygutes į kuprinę, suruošdama uniformą ir rinkdama atitinkamus daiktus mažylio kuprinėn priklausomai nuo dienos planų. Atėjus laikui eiti/bėgti į mokyklą, aš dažniausiai būnu be pusryčių ir be puodelio arbatos, vyresnėlis vis dar nebaigęs valgyti pusryčių, nes vis bandė nuveikti kažką kitą, ir vis dar be uniformos. Vienintelis mažylis, atrodo, sugeba, laiku pavalgyti, pažaisti, nusiprausti, apsirengti ir stovėti prie durų, kurias labai knieti atidaryti ir skrieti paspirtuku iki vyresnėlio mokyklos.

Tik palikus vyresnėlį mokykloje, dienos ritmas gerokai sulėtėja. Jei su mažyliu neturime didelių planų ir nelekiame kažkur kitur, grįžtame namo, ir aš išsiverdu puodelį arbatos bei susimąstau, o ką gi aš šiandien valgysiu pusryčiams, o tiksliau vėlyviems pusryčiams (brunch).

Pastaruoju metu pusryčiams dažnai valgau rūkytą lašišą, nes ją perku urmu. Kartais su kiaušiniais, kartais su žalumynais, kartais su avokadais, kartais su duona, o kartais su gabalėliu arbūzo ar keliomis braškėmis. Kaip ją bevalgyčiau dažniausiai prie lašišos bus ir klasikinio švediško padažo hovmästarsås. Apie šį padažą (kas per daiktas ir su kuo valgomas) rašiau Debesų pavasario numeryje (psl. 158-159). O dabar dalinuosi tik vienu iš daugelio jo panaudojimo būdų.

Sumuštinis su lašiša

1 asmeniui

1 duonelė

2 arb. š. hovmästarsås padažas
šiek tiek įvairių salotų lapų

2-3 gabalėliai rūkytos lašišos

kelios riekelės agurko

druska

pipirai

Duonelę perpjaukite išilgai. Ir apatinę, ir viršutinę duonelės puseles aptepkite padažu. Ant apatinės duonelės puselės dėkite salotų lapelius, ant viršaus lašišą, tada agurkus. Pagardinkite druska ir pipirais. Uždenkite viršutine duonelės pusele.

Diena ir vėl gali suktis sparčiai!

2014-03-03

Naujas numeris

Kai mano tinklalapyje įsivyrauja tyla, tai su receptais ir maistu dirbu daugiau nei paprastai. Tik ne virtuvėje, o kompiuteryje. O tada pasirodo naujas žurnalo Debesys“ numeris. 

Dabar vėl bus galima sugrįžti į virtuvę!

2014-01-30

Neklausė...

Australijoje kinų bendruomenė DIDŽIULĖ, tad Kinų nauji metai čia rimtas įvykis, kurio sunku nepastebėti.

Prieš dvejus metus viename iš australiškų maisto žurnalų nusižiūrėjau receptą Kinų naujųjų metų temoje ir netyčia jį atsivertusi prieš porą savaičių, nusprendžiau imti ir pasigaminti tų įmantriai atrodančių krevečių. Viskas atrodė nesudėtinga. Atrodė...

Išsivirti soba makaronus tikrai nesudėtinga. Nusilupti šviežias krevetes šiek tiek užtrunka, bet irgi nesudėtinga. Pagaminti padažą irgi vieni juokai. O štai susukti krevetes į makaronus pasirodė įpatingai sunku. O dar vaikai tuo metu visiškai neklausė, lakstė aplinkui ir laužė mano virtuvinius įrankius (du iškeliavo į šiukšlių dėžę...). Nervas suėmė, kad krevetės ir makaronai iš rankų slysta, manęs neklauso, kad vaikai negirdi, ką sakau, tad nusispjoviau jau po keturių krevečių. Likusios krevetės buvo paruoštos visai nemandrai ir suvalgytos su makaronais ir padažu labai jau įprastai.

Dabar lengvas juokas ima, bet uch kaip pikta tada buvo. Manau, kad žinau, kur klaidą dariau. Reikėjo krevetes gerai nusausinti, kad makaronai prie jų liptų. Manosios buvo gan šlapios ir makaronai prie jų ne kabinosi, o slydo nuo jų.

Keturios nelabai gerai susuktos krevetės buvo traškios ir skanios, tad pasižadu viešai, kad gaminsiu dar kartą.

Soba makaronais apsuktos krevetės

pagal Super Food Ideas

8 užkandžių porcijos

90 g soba makaronų

32 didelės nevirtos neišlukštentos krevetės

aliejus kepimui

Padažui:

80 ml kiniško sojų padažo

1,5 arb. š. sezamų aliejaus

1,5 valg. š. kiniško kulinarinio vyno

1 cm šviežios imbiero šaknies

1,5 arb. š. rudojo cukraus

2 žiupsniai aitriųjų pipirų dribsnių

1 svogūno laiškas

Išvirkite soba makaronus pagal pakuotės nurodymus, nukoškite, perliekite šaltu vandeniu ir palikite apdžiūti.

Padažui sutarkuokite imbiero šaknį ir susmulkinkite svogūno laišką. Sumaišykite visus produktus padažui, maišykite, kol ištirps cukrus ir atidėkite į šalį.

Išlukštenkite krevetes, bet palikite uodegėles. Gerai nusausinkite krevetes popieriniu rankšluosčiu.

Makaronus padalinkite į 32 lygias dalis (maždaug 6-8 makaronai kiekvienoje dalyje). Sudėkite kiekvienos dalies makaronus ištiestus vienas šalia kito. Tampriai jais apsukite vieną krevetę. Sukti pradėkite nuo uodegėlės pusės. Taip apsukite visas krevetes.

Keptuvėn įpilkite tiek aliejaus, kad pasidengtų visas dugnas. Kaitinkite ant vidutinės ugnies. Dalimis į keptuvę dėkite krevetes ir kepkite po 2-3 minutes ant kiekvienos pusės arba kol krevetės taps rožinės, o makaronai bus traškūs. Iškepusias krevetes dėkite ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų aliejaus perteklius. Patiekite su padažu.

2014-01-29

Bulvių salotos iš majonezo reklamos

Australai labai mėgsta actą. Ne, stiklinėmis jo negeria, bet į visus padažus, majonezą ir garstyčias tai nepagailėdami šliukšteli. Mano vyras nelabai su actu, o ypač su jo kvapu bendrauja, tad Australijoje dar nerado nė vieno patinkančio pirktinio padažo ar majonezo ir iš nevilties švedų parduotuvėje moka kosminius pinigus už mažą indelį švediško majonezo. Man majonezai čia irgi neskanūs. Vien nuo tos minties, kad jie visi stovi lentynose. Tik prieš gerą pusmetį pamačiau pirmąjį rinkoje majonezą, kuris išdidžiai stovėjo daržovių skyriaus šaldytuve tarp įvairių salotų pakuočių. Gerokai brangesnis už tuos ant lentynos. Bet ir šitas vyrui nelabai patiko, iš bėdos valgo, kai švediško neturime.

Dar australai valgo daug bulvių salotų. Sako, kad labai tinka prie kepsninėje čirškintų mėsų, dešrų, žuvų ir kitų jūros gėrybių. Kepsninės visu pajėgumu dirba beveik ištisus metus, o galinio kiemo vakarėliai (back yard party) su kepsnine ir bulvių salotomis yra neatsiejama australiško no worries, mate gyvenimo stiliaus dalimi. Neretai, bulvių salotų pasiimama ir į piknikus. O kokios bulvių salotos be majonezo!

Švedai irgi šiek tiek pamišę dėl kepsninių, tik jų sezonas Švedijoje gerokai trumpesnis. O prie kepsninėse ruošto maisto taip pat neretai patiekiamos ir bulvių salotos. Vieną receptą anksčiau jau esu aprašiusi. Man taip sotu, kad ir kepsninės turėti nereikia :)

Šįkart Australijos dienos proga gaminau gan panašų (vėl su šonine ir pomidorais), bet visgi kitokį bulvių salotų variantą, kurį radau ant majonezo (to stovinčio lentynose) reklaminio lapelio didelėmis raidėmis rėkiančio A NEW TWIST ON A CLASSIC.

Bulvių salotos su šonine, kepintais pomidorais ir kepintais svogūnais

4-6 porcijos

1 didelis svogūnas

2-3 valg. š. alyvuogių aliejaus

1 šakelė čiobrelių

250 g vyšninių pomidoriukų (jei jie ant šakelės, tai tuo tik geriau, nes gražiau atrodys ant salotų)

druska

pipirai

4 juostelės šoninės

850 g mažų bulvių plona luobele (recepte 1 kg chat rūšies bulvių)

ryšelis petražolių

4 valg. š. (su kaupu) mėgstamo majonezo

1 arb.š. Dižono garstyčių

Orkaitę įkaitinkite iki 180C temperatūros.

Svogūnus supjaustykite plonais pusmėnuliais. Keptuvėje įkaitinkite pusę aliejaus kiekio, įdėkite šakelę čiobrelių ir svogūnus. Kepkite ant mažos ugnies apie 25 minutes. Nuolatos pamaišykite, kad svogūnai neparuduotų. Pašalinkite čiobrelių šakelę.

Pomidorus sudėkite į kepimo formą, apšlakstykite aliejumi, pagardinkite druska ir pipirais. Šalia sudėkite šoninės juosteles ir kepkite orkaitėje apie 25 minutes. Kepimo viduryje apverskite šoninės juosteles.

Bulves išvirkite sūdytame vandenyje. Nupilkite karštą vandenį, bulves apliekite šaltu vandeniu ir palikite apdžiūti. Tada perpjaukite per pusę arba supjaustykite ketvirčiais. Sudėkite į dubenį ir palikite vėsti.

Susmulkinkite petražoles. Majonezą sumaišykite su garstyčiomis. Jei reikia, pagardinkite druska ir pipirais.

Dubenyje su bulvėmis sumaišykite majonezo-garstyčių mišinį, bulves, svogūnus ir didžiąją dalį petražolių. Paragaukite, ar netrūksta druskos ir pipirų. Perkelkite į serviravimo lėkštę. Ant viršaus dėkite stambiai supjaustytą šoninę, pomidorus ir apibarstykite likusiomis petražolėmis. Apšlakstykite skardoje išsiskyrusiomis pomidorų sultimis.

Salotos skanios tiek šiltos, tiek šaltos. Sočios ir kaip pagrindinis patiekalas, bet australai liktų nesupratę, tad nepamirškite ir kepsnio į lėkštę įsidėti :) Skanaus! Man ir be kepsnio buvo skanu, vaikai valgė irgi tokias, kokios yra. Vyras, grįžęs po ilgo pasibėgiojimo ir pasivažinėjimo dviračiu, buvo alkanas kaip vilkas, tai šveitė nelabai galvodamas, ką valgo. Jo lėkštėje šios bulvių salotos susipynė su vakarykštės vakarienės (va tą tai gyrė, bet rūkytą žuvį su uošvio padažu ir karštomis virtomis bulvėmis jis visada giria) likučiais, tai objektyvios nuomonės, nemanau, kad labai ir turi apie patobulintas bulvių salotas iš majonezo reklamos. O ir ne su švedišku majonezu gaminau...

O viską surašiusi dar prisiminiau, kad kartais perkame kniaziaus iš Kėdainių majonezą rusų parduotuvėje. Etiketėje viskas rusiškai surašyta, bet iš Kėdainių. Bet seniai jau bepirkom, tai nė skonio neprisimenu.

Ir žinau, žinau, majonezą reik gamintis namuose :) Bet kartais gerai, kai po ranka yra stiklainiukas ilgiau išsilaikančio pirktinio...

2014-01-22

Australijos diena arba šiek tiek zelandietiška pavlova

Australijoje vos atšventę Naujuosius metus visi pradeda galvoti jau apie kitą šventę - Australijos dieną (Australia Day). Parduotuvių lentynos pilnos australiškos atributikos: puodelių, skėčių, kepurių, šalikų, šortų, marškinėlių, paplūdymio šlepečių, kelnaičių ir bikinių, kilimėlių, sulankstomų kėdžių, vienkartinių indų ir viso kito, kas gali praversti paplūdymyje arba iškyloje. Šios prekės atrodo arba kaip Australijos vėliava arba yra Australijos nacionalinių spalvų - geltonos ir žalios.

Artėjant Australijos dienai, žiniasklaidoje pasirodo vis daugiau straipsnių apie pačius tikriausius australiškus (true Aussie arba true blue) patiekalus, be kurių neįsivaizduojama Australijos virtuvė ir kulinarinis paveldas, Australijos dienos ir kitų švenčių šventimas arba ko siaubingai ilgisi australai, išvykę iš Australijos. Pamačiusi vieną tokių sąrašėlių, užklausiau skaitytojų Facebooke, kurio iš keturių patiekalų receptas domintų labiausiai. Pavlova susilaukė daugiausia dėmėsio, o ir kiti faktoriai (daug kiaušinių, granatas ir atidaryta skardinė sutirštinto saldinto pieno šaldytuve, atvėsęs oras ...) turėjo įtakos mano apsisprendimui šiandien kepti pavlovą. Kol ją kepiau, internete atsirado dar vienas sąrašas, kurį sudarė garsus Australijos maisto kritikas ir laidos Masterchef Australia teisėjas Matt Preston. Ir nors pavlova tik devintoje vietoje, bet aprašymas kaip geras anekdotas.

9. PAVLOVA

Billowing and pristine, like a ballerina's tutu in Swan Lake, pavlova will always be Australia's premier dessert, especially when topped with the green and gold of bananas, passionfruit, fresh mint and a little lime zest. So pretty and so patriotic.

On Anzac Day, you can add kiwifruit instead for the green, but always avoid topping with blueberries and strawberries that might make it look too much like the New Zealand flag.

We don't want to give those rascals an excuse to bang on about how pavlova is really their dessert (especially as it probably originally was).

*apie Anzac Day rašiau anksčiau

Pavlova - tai ne šiaip morengas, o kiaušinių baltymų pagrindu kepamas pyragas, kuris traškus kaip morengas išorėje, o viduje minkštas kaip zefyras, viršuje apteptas plakta grietinėle ir papuoštas įvairiausiais vaisiais bei uogomis.

Australai, kitaip save vadinantys oziais, vis dar nesutaria su Naujosios Zelandijos gyventojais, kitaip australų vadinamais kiviais (kiwis), kas sukūrė šį desertą. Nenorint įsivelti į diskusijas, kam visgi priklauso pavlova, ir nenorint sukelti karo, teisingiausia šį desertą būtų vadinti antipodiniu desertu, nes britai Australiją ir Naująją Zelandiją kartu vadina The Antipodes.

Jei įdomi pavlovos istorija, siūlau pasiskaityti čia.

Kiekvienas žinomas australijos virtuvės šefas ar receptų kūrėjas, žinoma, turi savo pavlovos versiją.

Ed Halmagyi (Fast Ed)

Pete Evans

Bil Granger

Curtis Stone

Labiau paieškojusi, tikriausiai, ir daugiau surasčiau. Garantuotai pavlovos receptus rasite ir pas Jamie Oliver, Nigella Lawson, Martha Stewart ir kitus garsiuosius.

Restoranuose pavlovos dažniausiai nerasite arba tai bus individuali vieno ar kelių kąsnių pavlova. Supjaustytas pavlovos pyragas yra tikras vaizdinis košmaras, kurio negali patiekti klientui. Tad dideles pavlovas dažniausiai kepa namų šeimininkės. Dar dideles pavlovas labai mėgsta maisto tinklaraštininkai ir maisto fotografai. Šis desertas gali būti įspūdingas foto modelis.

Mano atveju, ingridientai buvo geresni modeliai nei pati pavlova. Padariau esminę klaidą - iš anksto nepagalvojau apie jos dydį ir aukštį bei ant ko aš ją padėsiu jau iškepusią ir papuoštą kremu bei vaisiais. Tad iškepiau didelį ir gan plokščią apskritimą, kuris subliuško, kai sutrupėjo išorinis morengas, perkelinėjant iš skardos ant padėklo. Ant turimo torto stovo nebūtų tilpę... Taigi su vaizdu susimoviau, bet skonio ir tekstūros prasme fiasko neįvyko. Chai arbatos prieskoniai pyragui suteikė mėgstamą ir mano, ir vaikų skonį, švelniosios varškės (quark) kremas (plakta grietinėlė juk nuobodu!) subalansavo pyrago saldumą, o granatų sėklos pridėjo dar daugiau traškumo ir šiek tiek rūgštelės, kuri puikiai derinosi su saldžiu pagrindu.

Chai latte pavlova su varškės kremu ir granatų sėklomis

8-10 porcijų

Pavlovai:

4 šviežių kiaušinių baltymai (kambario temperatūros.
Naudojau kiaušinius, kurių svoris apie 64 g)

250 g smulkaus cukraus (arba persijoto miltelinio cukraus)

1/2 arb. š. acto

1 valg. š. kukurūzų krakmolo

25 g chai latte miltelių (nebūtina, jei norite klasikinio varianto, arba galima keisti kitais norimais prieskoniais, kava, kakava, šokoladu. Tokius atveju rekomenduoju susirasti atitinkamą receptą, nes kiekiai pavlovoje yra svarbūs).

Jei neturite elektrinio rankinio maišytuvo (liaudyje vadinamu mikseriu) arba stalviršinio maišytuvo (geriausiai žinomi, tikriausiai, yra spalvotieji Kitchen Aid), tai susiraskite stipriai raumenuotą padėjėją. Plakti reikės stipriai ir ilgai. Prieš pradėdami gaminti įsitikinkite, kad dubuo, kuriame plaksite kiaušinių baltymus, yra idealiai švarus. Dėl visa ko, praskalaukite su šlakeliu acto ir išdžiovinkite. Baltymams plakti labiausiai tinka metaliniai, stikliniai arba keramikiniai dubenys. Su plastmase jie nelabai draugauja. Plakimo šluotelės taip pat turi būti idealiai švarios.

Prieš pradėdami plakti, po ranka turėkite susidėję kitus reikiamus produktus (jau pasvertus ir pamatuotus) ir įrankius, nes pradėjus plakti kelio atgal nebėra ir sustoti negalima. Laiko skaityti receptą su visais mano patarimais ir lyriniais nukrypimais tikrai nebus, tad skaitykite dabar :)

Orkaitę įkaitinkite iki 200C temperatūros. Jokių vėjelio funkcijų! Reikalinga eilinis katinimas iš viršaus ir apačios.

Kepimo skardą patepkite arba apipurškite riebalais, kad neslidinėtų kepimo popierius. Įtieskite kepimo popierių. Apatinėje jo pusėje rekomenduoju nusipiešti norimo dydžio apskritimą, kas Jums nenutiktų kaip man ir neišsikeptumėte per didelio skersmens pavlovos, kurios negalėsite padėti ant turimo torto stovo, serviravimo lėkštės ar padėklo/medinės lentelės.

Baltymus, kuriuose nėra jokių trynio pėdsakų, plakite vidutiniu greičiu, kol pradės formuotis minkštos viršūnės. Nenustodami plakti, supilkite visą cukrų ir plakite aukščiausiu greičiu, kol masės taps tiršta ir morenginė. Mažu šaukšteliu pakabinkite masės ir krestelėkite ją atgal į dubenį. Jei įkrėstoji masė laikosi ant plakamos (juk nepamiršote, kad nė sekundei negalima sustoti plakti) masės, tai sumažinkite maišytuvo greitį iki vidutinio ir supilkite actą. Leiskite maišytuvo šluotelėms apsisukti vos keletą kartų ir išjunkite maišytuvą. Įsijokite krakmolą ir keliais judesiais mentele įmaišykite jį į masę. Jei pavlovą gardinsite chai latte milteliais, įsijokite juos kartu su krakmolu. Nepermaišykite. Sukrėskite ant kepimo popieriaus ir dėkite į orkaitę. Viską reik daryti greitai. Vos uždarę oraktės dureles, temperatūrą sumažinkite iki 120C.

Nuo plakimo pradžios iki šio momento turėtumėte sugaišti tik apie 10 minučių.

Kepkite 85 minutes arba kol pavlovos paviršius taps traškus. Ant kepimo popieriaus gali matytis išbėgusio cukraus sirupo - taip ir turi būti. Paskutines 10 minučių stebėkite pavlovą ir jokiu būdu neleiskite jai pradėti keisti spalvą.

Atvėsinkite iki kambario temperatūros, papuoškite kremu ir vaisiais/uogom.

Kremui:

3-4 nenubraukti valg. š. švelniosios varškės

3-4 nenubraukti valg. š. tiršto vanilinio jogurt

1 valg. š. kondensuoto pieno

Iš tikro jokio recepto nėra :) Ką radau šaldytuve, tą ir sumaišiau. Visa paslaptis - ragaukite! Tik atsiminkite, kad pavlova yra saldi, tad kremas neturėtų būti labai saldus. Svarbiausia, kad būtų ne per skystas ir ne per tirštas.
Aš naudojau quark ir manau, kad Lietuvoje geriausias atitikmuo šiam pieno produktui būtų švelnioji varškė. Tik quark yra rūgštesnė.
Jei jogurtas skystas, tai maišykite jį su varške palaipsniui ir dėkite mažiau.
Vietoj kondensuoto pieno tiktų bet kurios rūšies cukrus ar miltelinis cukrus, medus, cukraus sirupas, klevų ar agavų sirupas ar net citrinų kremas (lemon curd). Eksperimentuokite ir pasitikėkite savo skonio receptoriais!
Vaisius ir uogas galite rinktis pagal sezoną, kainą, spalvą, nuotaiką, pomėgius, alergijas ar net horoskopą :)
Pasirinkusi granatų sėklas nuklydau į raudonumo lankas ir taip suzelandinau savo pavlovą. Well, well, visgi aš ne australė ir man tos geltonai žalios patriotinės taisyklės negalioja.

Linkėjimai iš Australijos,
Asta

2013-10-30

Spintelių tuštinimo metas

Jei neklystu, tai praėjusiais metais per savo gimimo dieną gavau dovanų Trish Heagerty knygą Out of the Pantry. Kaip tik man. Virtuvės spintelės pilnos visokių gėrybių. O prieš keletą dienų aš nusprendžiau, kad visgi per pilnos tos mano spintelės ir reikia kažką daryti. Dėžė su traiškytų pomidorų skardinėmis labiausiai badė akis, tad nuo jos ir pradėjau spintelių reidą.

Out of the Pantry knygoje yra visas skyrius receptų su pomidorais skardinėse. Pats pirmasis - Easy-Peasy Tomato & Bacon Soup (pomidorų sriuba su šonine). O, labai tinka!

1. Easy-peasy yra pats tas užimtoms dienoms.

2. Pomidorai skardinėse akis bado.

3. Praėjusią savaitę iš tolimos parduotuvės parsivežiau šmotą pancetta. Beveik bacon, t.y. šoninė. Tiks.

Pomidorų ir šoninės sriuba su česnakais

(adaptuota iš Trish Heagerty. Out of the Pantry)

2 valg. š. alyvuogių aliejaus

1 didelis svogūnas

3-4 didelės česnako skiltelės

2 skardinės pomidorų

jautienos sultinys

3 nelabai plonos juostelės šoninės

druska

pipirai

krapai

Vidutinio dydžio puode storu dugnu įkaitinkite pusę aliejaus. Apkepkite smulkiai supjaustytą svogūną. Jei neturite puodo storu dugnu, tai kepkite keptuvėje. Kai svogūnas suminštės, įspauskite česnakus. Kepkite, kol česnakai gražiai apskrus. Jei kepėte keptuvėje, tai keptuvės turinį perkelkite į vidutinio dydžio puodą. Supilkite pomidorus ir jautienos sultinį (pyliau iš akies apie stiklinę). Pagardinkite druska ir pipirais. Puodą uždenkite ir kaitinkite ant vidutinės ugnies apie 10-15 minučių.

Šoninę susmulkinkite ir apkepkite likusiame aliejuje, kol šoninės gabaliukai taps traškūs. Sudėkite juos ant virtuviniu popieriumi ištiestos lėkštės, kad nuvarvėtų riebalų perteklius. Didžiąją dalį šoninės suberkite į sriubą ir sriubą sutrinkite rankine trintuve (blenderiu). Jei sriuba per tiršta, atskieskite ją karštu jautienos sultiniu.

Sriubą supilstykite į 4 dubenis, apibarstykite šoninės traškučiais ir papuoškite krapų šakelėmis. Pagardinkite druska ir pipirais.

2013-10-25

Suku (laiką) atgal

Mintimis aš jau seniai Europoje ir Lietuvoje. Laukiu dienos, kai paliksiu Australiją. Ne man šita šalis. Žinau, kad tai daugelio svajonė, bet į kengūrų kraštą patekau niekada apie jį nesvajojusi ir nepamilau. Viena čia turistauti, o kita - pradėti gyvenimą beveik nuo nulio su dviem mažais vaikais pašonėje. Po atsikraustymo į šitą tolimą žemyną tepraėjus vos porai mėnesių pasakiau ir vis dar neapsigalvojau, kad Australija - puiki šalis atostogoms, jei tik finansai nevaržo, o gyventi čia - visai kita istorija.

Dar neturiu bilieto atgal, bet su vyru dažnai apie tai kalbame ir vis realiau, tad suskubau lankytis maisto mekose Sidnėjuje, kol dar esu čia. Gan dažnai valgau nebe namie, o namie dėl laiko trūkumo gaminu patikrintus ir paprastus variantus. Retai koks nors naujas patiekalas išbandomas. Tik Debesys mane iš tos „saugios virtuvinės zonos“ ir beištraukia.

Tačiau ne retai Debesims pateikiu ir tuos „saugius, laiko patikrintus“ patiekalus. Vienas tokių - praėjusių metų Debesų rudens numeriui ruoštos bulvių salotos. Jas valgome jau ne vienerius metus (skandinaviškos šeimos pusės įtaka).

Be žurnalui surašytų patarimų, ką salotose galima pakeisti, kai pabosta būtent toks variantas, dar galiu paminėti, kad kartais šoninę pakeičiu kumpiu, o didelius raudonus pomidorus vyšniniais arba geltonais pomidorais. Daugiau nėra, ką keisti. Na nebent bulvių rūšis.

Šiltos bulvių salotos su šonine, pomidorais ir krapų bei garstyčių padažu

2−4 porcijos

500 g bulvių
200 g šoninės
250 g pomidorų
4 arb. š. geltonųjų garstyčių grūdelių
1 valg. š. rapsų aliejaus
2 valg. š. obuolių (sidro) acto
3 valg. š. majonezo
2 valg. š. smulkintų krapų viršūnėlių
druskos ir pipirų pagal skonį

Bulves nulupkite ir išvirkite sūdytame vandenyje. Gana stambiai supjaustykite.

Šoninę susmulkinkite ir pakepinkite keptuvėje, kol apskrus. Išimkite iš keptuvės ir laikykite šiltai.

Keptuvę išvalykite popieriniu rankšluosčiu, įpilkite aliejaus ir, kai jis įkais, suberkite garstyčių grūdelius. Keptuvę uždenkite ir laukite, kol garstyčių grūdeliai ims spragsėti. Užpilkite pusę acto ir pakepinkite dar minutėlę.

Majonezą sumaišykite su likusiu actu, krapais ir garstyčių grūdeliais. Lėkštėje sudėliokite bulves, apiberkite supjaustytais pomidorais, šonine ir apipilkite padažu.

PATARIMAI:
Krapus galite pakeisti rozmarinu.
Galite naudoti juodąsias garstyčias arba abiejų rūšių garstyčias.
Majonezą galite pakeisti grietine.

2013-10-24

Visko po truputį

Kartais šaldytuve yra visko po truputį, vakarienės laikas jau ant nosies ir nėra kada nei į parduotuvę lėkti, nei kulinarinių knygų vartyti. Tada imi visko po truputį, dar pridedi šiek tiek spintelių turinio ir pats nustembi, kaip buvo paprasta ir skanu.

Pankolių, avinžirnių, chorizo dešros ir krevečių troškinys

1 pankolis

3 skiltelės česnako

alyvuogių aliejus

2 arb. š. paprikos miltelių

skardinė traiškytų pomidorų

skardinė avinžirnių

500 g nevirtų krevečių

4 chorizo dešros

druska

pipirai

Pankolį supjaustykite plonai. Česnakus sutrinkite. Keptuvėje įkaitinkite šiek tiek aliejaus ir apkepkite pankolius, kol jie suminštės. Įdėkite česnaką ir pakepkite, kol pakvips. Apibarstykite paprika. Supilkite pomidorus, avinžirnius ir kaitinkite, kol padažas šiek tiek sutirštės. Suberkite krevetes ir kepkite dar 2 minutes arba kol krevetės ims keisti spalvą. Nukelkite keptuvę nuo ugnies. Krevetės baigs virti troškinyje. Pagardinkite durska ir pipirais.
Valgykite vieną, su salotomis, duona, makaronais, ryžiais ar kruopainiais.

2013-10-21

Good Food Month

Reklamą apie Sidnėjaus Good Food Month renginius pamačiau rugsėjo mėnesį, tačiau ne pačiu tinkamiausiu gyvenimo momentu, tad labai detaliai nesidomėjau gausybe renginių. Gimtadienio proga vyrui pakuždėjau nupirkti man bilietą į Omnivore masterclass, o draugėms pasiūliau užsukti į Night Noodle Markets bei vieną ūkininkų turgų, kuris švęs 15 metų sukaktį. Į turgų taip ir nenuėjau, Night Noodle Markets aplankysiu šią savaitę, o Omnivore masterclass nors ir buvo įdomus bei į mano Sidnėjaus lankytinų vietų sąrašą įtraukė 3-4 restoranus bei 1 į Prisimink, kai lankysies Paryžiuje sąrašą, tačiau neatitiko mano lūkesčių. Nenusivyliau, nes buvo keletas tikrai įdomių momentų visos dienos renginyje, tačiau galvoju, kad bilieto kaina buvo per didelė, o įgytų žinių nelabai daug. Renginį pavadinčiau Susipažink su charizmatiškais šefais iš arti, o ne masterclass, kur tikiesi įgyti praktinių žinių.

Dienos kulinarinis atradimas - ruginių miltų macarons su sviestiniu pertepimu.
You start your meal with bread and you finish with bread and butter.
Virtuvės šefas suomis Pasi Petanen

Dienos žmogus - superinis šoumenas virtuvės šefas airis Colin Fassnidge ir jo paršiukas.
Šio šefo restoranas Four in Hand garsus dėl patiekalų vien iš kiaulienos.
Restorane paršeliai sunaudojami nuo šnervių iki uodegos galiukų.
Įspūdingas nose-to-tail cookery.

Dienos planas ateičiai - apsilankyti restorane Mr. Wong.
Virtuvės šefą Dan Hong sutinku jau ne pirmame renginyje ir jo maistas ir asmenybė
kiekvieną sykį palieką didžiulį įspūdį. Tradiciniai australiški patiekalai
staiga ima ir virsta azijietiškais, nustebinančiais netikėtais skonio tvistais.

Keletą dienų po Omnivore masterclass gan spontaniškai su draugėmis susitikau restorane, kur karštą dieną prisipliumpinau daug vandens ir dvi taures vyno. Natūralu, kad prispaudė į tuoletą. Ir taip apsivertė mano spalio mėnesio planai. Na gal neapsivertė, bet užsipildė. Prie tuoletų gulėjo Good Food Month leidinys apie visus renginius. Pasigriebiau ir laikinai pamiršau, kol smagus susitikimas su draugėmis pasibaigė ir įsėdau į traukinį važiuoti namo. 40 min kelionė namo be kompanijos dažniausiai prailgsta, bet prisiminiau turinti laikraštį. Skaičiau ir norėjau sudalyvauti ten ir ten, ir dar ten. VISUR! Deja, buvo spalio vidurys ir kai kurie mane dominantys renginiai jau buvo įvykę. Kai kurie neįvykę renginiai buvo brangoki arba tolokai nuo miesto ir visuomeninio transporto, arba supuolė su kitais šeimos planais, tad gan greitai atsisijojo ir liko vienas dėl kurio kainos ir savo noro nė kiek neabejojau. The cook, the stylist, the photographers ... and the breakfast. Noras buvo toks didelis, kad negąsdino faktas, jog reikės šeštadienio rytą ansti keltis ir 2 valandas visuomeniniu transportu keliauti iki renginio vietos. Iš tikro tai ne taip ir toli viskas vyko, bet Sidnėjuje visuomeninis transportas yra didžiulė problema, tad užtrunki, kol kur nors nuvyksti.

Ir taip aš atsidūriau kompanijos Smeg, tikriausiai, Jums žinomos dėl retro stiliau spalvotų šaldytuvų, demonstracijų salėje industriniame kvartale mano dar neištirynėtoje Sidnėjaus dalyje. Patekau į lapkričio mėnesio laikraščio The Sydney Morning Herald maisto skyrelio ruošimo užkulisius su pačiais geriausiais, ką turi Australija.

The breakfast. Palepino mus neblogai. Praklausiau kokio Sidnėjaus restorano šefai ruošė mums pusryčius, bet vieną jų anskčiau tikrai esu mačiusi renginiuose. Gal prisiminsiu kada visai netikėtai. Maistas buvo fantastiškas! Visi valgė ir aikčiojo.

The cook. Taip taip, ne šefė, o būtent virėja Jill Duplex The Sydney Morning Herald laikraščiui rašo nuolatinį receptų skyrių, kuriam kas savaitę ruošia receptus.
Žinojau, kas tokia Jill Duplex, ir netgi esu jos vienu receptu anksčiau pasidalinusi. Neprenumeruoju The Sydney Morning Heraldtačiau nuolatos jos receptus matau maisto žurnaluose.

The stylist. The photographers. Juk tiesa, kad dažniausiai žurnalų skaitytojai nepaskaito šalia seilėtekį sukeliančių maisto nuotraukų mažomis raidelėmis užrašyto teksto, kas stilizavo ir kas fotografavo. Prisipažinsiu, kad ir aš palyginus retokai tuos užrašus skaitau, tad maisto stilistės ir fotografų vardai, kurie buvo skelbiami renginio aprašyme, man nelabai ką sakė. Atsidūrusi renginyje supratau, jog pusryčiauju su geriausia Australijos maisto stiliste Berni Smithies, kurią samdo bene visi didžiausi Australijos maisto žurnalai ir maisto reklamą kuriančios agentūros, o trys fotografai Edwina Pickles, Steven Siewert ir Marco Del Grande taip pat yra geriausia, ką gali pasiūlyti žiniasklaidos gigantė Fairfax Media. Berni Smithies rodė įspūdingas patiekalų nuotraukas, kurias ji stilizavo, pasakojo apie stilisto darbo specifiką, fotografijos elementų (props) ir pagrindų (backgrounds) pasirinkimą, jų nuomą, pirkimą ar gamybą, fotosesijų biudžetus ir visokius kitokius savo darbo kiuriozus. Marco Del Grande pasakojo linksmas istorijas apie savo fotosesijas su garsiais virtuvės šefais Heston Bluementhal, Adriano Zumbo ir mažiau pasauliui žinomais garsiais vietiniais šefais. Edwina Pickles ir Steven Siewert rodė savo darytas maisto fotografijas, aiškino apie apšvietimą, darbo pasiskirstymą tarp fotografo ir virtuvės šefo bei kitas specifines darbo detales.

O tada kalbos virta praktiniu užsiėmimu. Juk visi reikalingi asmenys susirinkę vietoje, tai kodėl gi nepasinaudojus proga ir neatlikus darbo laikraščio lapkričio numeriui? Juk vis tiek reiktų tai padaryti. Jill Duplex ištraukė savo recepto ruošinius ir prasidėjo geros valandos darbas, kurio tikslas buvo 1 vertikali ir 1 horizontali nuotrauka, kurių stilistikos vos vos skyrėsi. Ta valanda prabėgo nepastebėtai.